Jau pamatėme, kad Dievas yra mylintis Tėvas, kuris visą amžinybę mylėjo Sūnų. Tačiau Trejybėje yra dar vienas asmuo- Šventoji Dvasia. Kaip ir kiti du Asmenys, Šventoji Dvasia yra labai svarbi Trejybės santykiuose. Kad tai geriau suprastume, dar kartą pažvelkime į Jėzaus krikštą:

„Ir štai Jam atsivėrė dangus, ir Jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant Jo. Ir štai balsas iš dangaus prabilo: ‘Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi‘.“

(Mato 3:16-17)

Naujajame Testamente Jėzus daugybę kartų sakė savo mokiniams, kad Dievas Tėvas Jį myli, tačiau krikšto metu Dievas Tėvas parodė savo meilę Sūnui. Jis ne tik išreiškė savo meilę visiems girdimais žodžiais, tačiau taip pat siuntė Šventąją Dvasią, kuri nusileido ant Sūnaus.

Šventoji Dvasia apreiškia Sūnui Dievo Tėvo meilę. Per šią Dvasią Kristus turi ryšį ir artumą su Tėvu, dėl kurio Jis drąsiai kreipiasi į Tėvą „Aba, Tėve“ (Morkaus 14:36).

Per Šventąją Dvasią Kristus jaučia Dievo meilę ir Jo gerėjimąsi Sūnumi, ir tai Jam teikia džiaugsmą: „Tą valandą Jėzus pradžiugo Dvasia ir tarė: ‘Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie…“ (Luko 10:21). Dievas Tėvas per Šventąją Dvasią myli, palaimina ir įgaliną Sūnų. Iš šių Biblijos eilučių mes matome, kad Šventoji Dvasia yra meilės Dvasia. Tačiau kuo tai yra svarbu tau ir man?

Ką tai tau asmeniškai reiškia?

Kai mes patikime Dievu ir priimame Jo išgelbėjimą per Jėzų Kristų, įvyksta įdomus dalykas- Dievas mums duoda savo Dvasią. Taip, tą pačią Meilės Dvasią, kuria Jis parodė savo meilę Sūnui. Tą pačią Dvasią, kuri teikė Kristui džiaugsmą, nes Jis jautė Dievo Tėvo meilę ir gėrėjimąsi Juo. Romiečiams 5:5 parašyta, kad „Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią“. Romiečiams 8:15 taip pat skaitome:

“Jūs gi gavote ne vergytės Dvasią, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnystės Dvasią, kuria šaukiame: ‘Aba, Tėve!’ Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai.“

Taigi Dievo Dvasia mums liudija apie Dievo meilę mums, apie mūsų įsūnystę, ir jei to dar būtų negana, Ji taip pat mums teikia džiaugsmą (Galatams 5:22).

Prieš užbaigiant vėl noriu pacituoti Michael Reeves (iš „Delighting in the Trinity“), kurio mokymu rėmiausi rašydama šiuos straipsnius. Savo knygoje jis rašė:

Kaip sakiau šios straipsnių serijos įžangoje, Trejybė mums yra sunkiai suprantama. Tačiau tikiuosi, kad perskaičus šiuos straipsnius, tu aiškiau matai, kad Trejybė yra Geroji Naujiena mums, palaiminimas, o ne problema, kurią reikia išspręsti.

Paliksiu tave šiandien su Pauliaus palinkėjimu:

„Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendravimas tebūna su jumis visais! Amen” (13 Korintiečiams 13:13).