Van Moody savo knygoje “People Factor” („Žmonių faktorius“) pateikė daug naudingos informacijos apie draugystes ir patarimų, kokių savybių reikia ieškoti žmonėse, su kuriais verta tapti artimais draugais. Tačiau, kur rasti tuos žmones? Nuo ko pradėti? Tikiu, kad yra daugybė būdų, kaip galima susirasti tikrų draugų, bet aš šiandien pasidalinsiu, kas mano gyvenime veikė daugiau nei vieną kartą.

Draugystė prasideda maldoje. Žinau, skamba keistai, tačiau net keletas mano draugysčių prasidėjo nuo maldos. Malda mane suartino su moterimis jaunesnėmis už mane, šiek tiek vyresnėmis, daug vyresnėmis ir beveik penkiasdešimt metų vyresnėmis už mane. Ir jos visos mane vadina savo drauge.

Su kiekviena iš jų dėl vienos ar kitos priežasties pradėjau susitikinėti maldai. Vieną kartą į savaitę ar dvi mes susitikdavom (arba susiskambindavom) ir pradėjom dalintis savo gyvenimais- savo rūpesčiais, palaiminimais, poreikiais, džiaugsmais ir sunkumais. Kiekvieną kartą meldėmės viena už kitą, atnešdamos kitos poreikius prie mylinčio Tėvo kojų. Mūsų malda nesibaigdavo su tos dienos susitikimu, savaitės bėgyje mes toliau ištikimai užtardavom viena kitą savo pokalbiuose su Dievu.

Laikui bėgant tos moterys ir merginos man tapo brangios ir jų gyvenimai pasidarė man svarbūs. Aš džiaugiuosi kartu su jomis ir liūdžiu, kai kartu einam vingiuotu keliu. Kai aš suklumpu, jos yra šalia ir palaiko mane. Kai joms ramybės neduoda nežinomybės, aš jas padrąsinu ir primenu, kad turime Dievą, kuriam nėra nežinomų dalykų.

Mes randame paguoda žinojime, kad yra žmonių, kuriems mes rūpime, žmonių, kurie aukoja savo laiką ir užtaria mus maldoje.

Malda mus suvienija.

Paulius rašė: “Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo, meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo, tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami vienokią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo <…> žiūrėkite ne savo naudos, bet kitų” (Filipiečiams 2:1-4)

Mums kiekvienai labai svarbu turėti tikrų draugų. Draugų, kurie ne tik yra šalia, kai šviečia saulė, bet kurie su ašaromis maldauja Dievą mums padėti, nes jaučia mūsų naštos svorį. Draugų, kurie gali patarti. Draugų, kurie nesijuokia iš mūsų svajonių ir idėjų. Draugų, kurie su kantrybe pamokina mus, ko mes dar nemokame. Draugų, kurių širdis plyšta kartu su mūsų. Draugų, kurie džiaugiasi mūsų palaiminimais lyg savais.

Mums kiekvienai reikia sesių Kristuje, kurios kartu su mumis dirbtų Dievo darbą, kovotų dvasines kovas ir būtų mūsų ištikimos draugės. Bet kur jų rasti?

Pasiūlyk kam nors melstis kartu su tavimi arba prisijunk prie mūsų bendros maldos. Išmok ne tik kalbėti, bet ir klausyti. Ne tik kartu džiaugtis, bet ir liūdėti. Pamatysi, kad kartu nešamos naštos pasidaro lengvesnės, o kartu patirtas džiaugsmas daug saldesnis.