Prieš pradedant kalbėti apie erezijas, kurios supo paslaptingą Dievo įsikūnijimą, noriu paminėti, kuo mums svarbi Jėzaus dievybė. Kodėl kažkoks kitas žmogus- vienas iš mūsų- negalėjo mūsų išgelbėti? Kodėl tai turėjo būti Dievas-Žmogus?

Visų pirma, tai dėl to, kad mes visi nusidėjome prieš Dievą. Dievas mums pasakė, kad nuodėmės alga yra mirtis. Taigi visi žmonės yra pasmerkti ir dėl savo pasmerkimo negali nei sau, nei kitiems padėti. Reikėjo Asmens, kuris būtų be nuodėmės- šventas.

Kadangi Kristus yra Dievas, Jis yra šventas ir be nuodėmės. Kai Jis mirė ant kryžiaus, Jis mirė ne už savo, bet už mūsų nuodėmes, tuo sutaikindamas mus su Dievu. O kas gi kitas gali sutaikyti žmogų su Dievu, jeigu ne pats Dievas? Kas gi kitas gali duoti atleidimą, jeigu ne tas prieš kurį buvo nusikalsta? Taigi Kristus, būdamas Dievas, turėjo tą galią, kurios joks kitas žmogus neturi.

Net ir praėjus daugiau nei dviems tūkstančiams metų, mes vis dar negalime savęs išgelbėti. Daug žmonių bando savais keliais patekti į dangų, tačiau Kristus pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jono 14:6). Taigi nesvarbu, kaip besistengtume, mes neužsitarnausime išgelbėjimo. Tik tie, kurie tiki Kristaus atliktu darbu ant kryžiaus, bus išgelbėti.

Mes taip pat žinome, kad Kristus ne tik sutaikino mus su Dievu, bet ir mums apreiškė Dievą. Nemažai kalbėjome apie tai, kad Kristus yra Dievo Žodis, per kurį mes geriau pažįstame Dievą. Tik dėl to, kad Kristus yra Dievas, Jis mums galėjo apreikšti Dievą. Mes, paprasti žmonės, galime tik kalbėti apie Dievą, nes mes niekada nesame Jo matę. Bet Kristus nėra žmogus, Jis yra Žodis, kuris pradžioje buvo pas Dievą ir kuris vėliau tapo kūnu.

Taigi dėl Kristaus dievybės mes galime pažinti Dievą bei būti su Juo sutaikintos.