Po vakarienės šnekučiavausi su Petru, kai suskambo telefonas. Devyniasdešimtmetis sunkiai girdintis ir beveik nematantis senelis atsikėlė ir nuskubėjo atsiliepti. Pokalbis truko vos porą minučių. Nedaug žodžių buvo ištarta, bet girdėjau patį svarbiausią pokalbio gale: „Myliu“.
Netrukus mano pašnekovas sugrįžo. “Mano dukra skambino. Ji man skambina kiekvieną dieną- ryte ir vakare.“ Jo žodžius pakeitė kelios sekundės tylos. „Aš dar turiu du sūnus,“- tęsė Petras, „bet jie pasirodo tik vieną kartą per metus- per mano gimtadienį“. Šis paprastai santūrus ir per daug neatviraujantis vyras taip pat pridėjo: „Skauda širdį dėl to…“
Man buvo gaila šio vienišo senelio, kurio net jo sūnūs neaplanko ir nepaskambina. Tačiau man tai priminė vieną tiesą. Tiek daug iš mūsų gyvena savo gyvenimus net nepagalvodami, kad Dievas yra mūsų mylintis Tėvas, kuris nuolat trokšta bendrauti su mumis. Jis nėra vienišas, nes Dievui nieko netrūksta. Tačiau Jis mus be galo myli. Jis mus sukūrė. Jis mumis rūpinasi. Jis nori bendrauti su mumis.
O mes kaip tie sūnūs gyvenam savo gyvenimus, prisimindami Dievą tik retkarčiais- kai mums patogu arba kai „reikia“. Kai kurie iš mūsų Jį prisimena tik per Kalėdas ir Velykas. Kiti vieną kartą per savaitę. Tokiu savo elgesiu mes skaudiname Dievą. Jis nori artimų santykių. Jis laukia mūsų kievieną dieną, kada gi mes skirsime Jam laiko?
Būkime kaip šio senelio dukra. Bendraukime su Dievu kasdien. Prisiminkime Jį dienos eigoje. Iš pradžių gal tai nesijaus labai natūralu, bet viskam reikia laiko. Prižadu, kad greitai bendraudama su Dievu pasijausi kaip namie , ir jūsų trumpi pokalbiai taps ilgais pašnekesiais. Jis laukia tavęs kasdien.
Tėve,
Dėkoju Tau už meilę, kurios aš net negaliu pilnai suvokti. Atsiprašau, kad kartais aš per daug užimta savo gyvenimu ir neskiriu tau tiek laiko, kiek turėčiau. Padėk man turėti teisingus prioritetus savo gyvenime. Aš myliu tave, Dieve, ir noriu bendrauti su Tavimi. Dienos bėgyje primink man apie save. Siųsk situacijų, kurios nukreiptų mano akis į Tave. Ačiū, kad aš galiu vadintis Tavo dukra.
Amen.
Sabatas- Dievo dovana mums
Man būtų įdomu išgirsti, kokia tavo patirtis švenčiant sabatą arba ką esi girdėjus apie sabatą. Biblijoje parašyta, kad Fariziejai sabatą pavertė našta žmonėms (Luko 6:1-11). Man atrodo, kad mūsų kultūroje mes išvis nevertiname sabato. Gaila, tačiau daugelį metų aš...
Kaip mums mylėti kitus žmones?
Yra posakis, kad įskaudintas žmogus, skaudina kitus. Aš manau, kad panašiai galima pasakyti apie mylimą žmogų. Mylimas žmogus, myli kitus. Laiške Efeziečiams apaštalas Paulius meldžiasi, kad tikintieji būtų įsišakniję ir įsitvirtinę Dievo meilėje. Man prieš akis iš...
Kaip atrodytų mūsų gyvenimai, jeigu jaustumėmės mylimos?
Jau keli metai mąstau apie pirmas laiško Efeziečiams 5 skyriaus eilutes, kur Paulius rašo: „Taigi būkite Dievo sekėjai, kaip mylimi vaikai, ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui.“ Aš manau, kad,...
Dievo savybės: Dieve, kuo mes panašūs?
Praeitą kartą mes kalbėjome apie Dievo savybes, kurių mes neturime. Kad ir kaip stengtumemės, mes nesugebėtume būti daugiau nei vienoje vietoje, mes nuolat keičiamės ir mūsų egzistavimas nepriklauso nuo mūsų pačių. Tačiau Dievas yra visur, yra amžinas ir...
Dievo savybės: Dieve, kuo Tu skiriesi nuo manęs?
Praleidome nemažai laiko kalbėdami apie Jėzų Kristų bei Trejybę ir dabar, manau, jau esame pasiruošę kalbėti apie Dievo savybes. Kadangi jau supratome, kad Trejybė yra pagrindinė Dievo savybė, mums bus lengviau savo galvoje visas Dievo savybes pritaikyti ne tik...
Trejybė: erezijos
Kai pradėjome kalbėti apie Trejybę, aš iš karto tau pasakiau, kad mes jos neišsiaiškinsime, nes tai padaryti mums yra neįmanoma. Aš trokštu, kad tu Trejybę priimtum kaip gerąją naujieną, o ne kaip problemą, nes tai yra pati svarbiausia Dievo savybė. Ar žinai,...
