Po vakarienės šnekučiavausi su Petru, kai suskambo telefonas. Devyniasdešimtmetis sunkiai girdintis ir beveik nematantis senelis atsikėlė ir nuskubėjo atsiliepti. Pokalbis truko vos porą minučių. Nedaug žodžių buvo ištarta, bet girdėjau patį svarbiausią pokalbio gale: „Myliu“.
Netrukus mano pašnekovas sugrįžo. “Mano dukra skambino. Ji man skambina kiekvieną dieną- ryte ir vakare.“ Jo žodžius pakeitė kelios sekundės tylos. „Aš dar turiu du sūnus,“- tęsė Petras, „bet jie pasirodo tik vieną kartą per metus- per mano gimtadienį“. Šis paprastai santūrus ir per daug neatviraujantis vyras taip pat pridėjo: „Skauda širdį dėl to…“
Man buvo gaila šio vienišo senelio, kurio net jo sūnūs neaplanko ir nepaskambina. Tačiau man tai priminė vieną tiesą. Tiek daug iš mūsų gyvena savo gyvenimus net nepagalvodami, kad Dievas yra mūsų mylintis Tėvas, kuris nuolat trokšta bendrauti su mumis. Jis nėra vienišas, nes Dievui nieko netrūksta. Tačiau Jis mus be galo myli. Jis mus sukūrė. Jis mumis rūpinasi. Jis nori bendrauti su mumis.
O mes kaip tie sūnūs gyvenam savo gyvenimus, prisimindami Dievą tik retkarčiais- kai mums patogu arba kai „reikia“. Kai kurie iš mūsų Jį prisimena tik per Kalėdas ir Velykas. Kiti vieną kartą per savaitę. Tokiu savo elgesiu mes skaudiname Dievą. Jis nori artimų santykių. Jis laukia mūsų kievieną dieną, kada gi mes skirsime Jam laiko?
Būkime kaip šio senelio dukra. Bendraukime su Dievu kasdien. Prisiminkime Jį dienos eigoje. Iš pradžių gal tai nesijaus labai natūralu, bet viskam reikia laiko. Prižadu, kad greitai bendraudama su Dievu pasijausi kaip namie , ir jūsų trumpi pokalbiai taps ilgais pašnekesiais. Jis laukia tavęs kasdien.
Tėve,
Dėkoju Tau už meilę, kurios aš net negaliu pilnai suvokti. Atsiprašau, kad kartais aš per daug užimta savo gyvenimu ir neskiriu tau tiek laiko, kiek turėčiau. Padėk man turėti teisingus prioritetus savo gyvenime. Aš myliu tave, Dieve, ir noriu bendrauti su Tavimi. Dienos bėgyje primink man apie save. Siųsk situacijų, kurios nukreiptų mano akis į Tave. Ačiū, kad aš galiu vadintis Tavo dukra.
Amen.
Ką dar laikai savo rankose?
Kai išsiaiškiname, kodėl mes turėtume pasitikėti Dievu („Dieve, kas tu esi, ir kodėl aš turėčiau pasitikėti Tavimi?“), antras žingsnis, kurį turime žengti, yra pavesti Dievui save ir viską, ką turime. Tikriausiai žinai istoriją iš Senojo Testamento, kurioje...
Dieve, kas Tu esi, ir kodėl aš turėčiau tavimi pasitikėti?
Nors aš ir girdėjau posakį "Venintelis dalykas, kuris nesikeičia, yra pats pokytis", man vis tiek labai nepatinka nepastovumas ir nežinomybė, kurie yra neišvengiami su pokyčiais. Yra žmonių, kurie negalėtų gyventi be nuolatinio streso ir adrenalino, ...
Kodėl mums svarbu žinoti Dievo vardus?
Šiandieninėje kultūroje vardas daug nereiškia. Mes jį paprasčiausiai naudojame atpažinti žmones, vietas ir įvairius dalykus. Tačiau Hebrajų kultūroje vardai turėjo ne tik simbolinę reikšmę, bet dažnai buvo glaudžiai susiję su žmogaus gyvenimu, jo reputacija,...
Kas yra mano gyvenimo autoritetas?
Ar tavo gyvenime yra žmonių, kurių nuomonė tau yra svarbi? Žmonių, kuriuos tu gerbi? Jei tavo atsakymas yra „taip“, tuomet tu tikriausiai tuos žmones pavadintum autoritetais tavo gyvenime. Šiandien aš noriu pasidalinti su tavimi vienu iš mano autoritetų. Tai...
Iš ko sudaryta Biblija?
Jeigu bent kartą vartei Bibliją, tikriausiai pastebėjai, kad ji yra padalinta į dvi nevienodas dalis. Ar kada nors tau iškilo klausimas, kodėl yra dvi dalys, ir ką reiškia jų pavadinimai? Bibliją sudaro du testamentai (sandoros)- Naujasis ir Senasis. Senajame...
Iš kur atsirado Biblija? (Ar ji nukrito iš dangaus?)
Praeitą kartą mes išmokome, kad Biblija yra užrašytas Dievo žodis. Tačiau ji nenukrito iš dangaus. Taigi, iš kur atsirado Biblija? Džiaugiuosi, kad paklausei, nes tai yra vienas iš klausimų, į kuriuos aš žinau atsakymą! Dievas naudojo žmones savo žodžiui...
