Po vakarienės šnekučiavausi su Petru, kai suskambo telefonas. Devyniasdešimtmetis sunkiai girdintis ir beveik nematantis senelis atsikėlė ir nuskubėjo atsiliepti. Pokalbis truko vos porą minučių. Nedaug žodžių buvo ištarta, bet girdėjau patį svarbiausią pokalbio gale: „Myliu“.
Netrukus mano pašnekovas sugrįžo. “Mano dukra skambino. Ji man skambina kiekvieną dieną- ryte ir vakare.“ Jo žodžius pakeitė kelios sekundės tylos. „Aš dar turiu du sūnus,“- tęsė Petras, „bet jie pasirodo tik vieną kartą per metus- per mano gimtadienį“. Šis paprastai santūrus ir per daug neatviraujantis vyras taip pat pridėjo: „Skauda širdį dėl to…“
Man buvo gaila šio vienišo senelio, kurio net jo sūnūs neaplanko ir nepaskambina. Tačiau man tai priminė vieną tiesą. Tiek daug iš mūsų gyvena savo gyvenimus net nepagalvodami, kad Dievas yra mūsų mylintis Tėvas, kuris nuolat trokšta bendrauti su mumis. Jis nėra vienišas, nes Dievui nieko netrūksta. Tačiau Jis mus be galo myli. Jis mus sukūrė. Jis mumis rūpinasi. Jis nori bendrauti su mumis.
O mes kaip tie sūnūs gyvenam savo gyvenimus, prisimindami Dievą tik retkarčiais- kai mums patogu arba kai „reikia“. Kai kurie iš mūsų Jį prisimena tik per Kalėdas ir Velykas. Kiti vieną kartą per savaitę. Tokiu savo elgesiu mes skaudiname Dievą. Jis nori artimų santykių. Jis laukia mūsų kievieną dieną, kada gi mes skirsime Jam laiko?
Būkime kaip šio senelio dukra. Bendraukime su Dievu kasdien. Prisiminkime Jį dienos eigoje. Iš pradžių gal tai nesijaus labai natūralu, bet viskam reikia laiko. Prižadu, kad greitai bendraudama su Dievu pasijausi kaip namie , ir jūsų trumpi pokalbiai taps ilgais pašnekesiais. Jis laukia tavęs kasdien.
Tėve,
Dėkoju Tau už meilę, kurios aš net negaliu pilnai suvokti. Atsiprašau, kad kartais aš per daug užimta savo gyvenimu ir neskiriu tau tiek laiko, kiek turėčiau. Padėk man turėti teisingus prioritetus savo gyvenime. Aš myliu tave, Dieve, ir noriu bendrauti su Tavimi. Dienos bėgyje primink man apie save. Siųsk situacijų, kurios nukreiptų mano akis į Tave. Ačiū, kad aš galiu vadintis Tavo dukra.
Amen.
Sekmės formulė
Galbūt kaip ir aš, tu ne kartą norėjai žinoti sekmės formulę, kuri sudėtingus dalykus paverstų lengvais, ir kuri paprastus dalykus paverstų nepaprastais, padauginant įdėtų pastangų rezultatus. Skaitydama Jono evangeliją pastebėjau įdomų dalyką, kuris atrodo...
Ar tau uždarys palei nosį duris?
Trumpam su manim įsivaizduok Alisę- merginą, apie kurią aš nuolat kalbu. Tu žinai ją iš matymo. Tu daug girdėjai apie ją. Aš nuolat tau pasakoju apie jos charakterį, išvaizdą, jos užsiemimus ir t.t. Tu tiek daug žinai apie ją, kad, atrodo, tu ją pažįsti, bet ar...
Kaip labiau pasitikėti Dievu?
Mes visos norime pasitikėti Dievu ir matyti Jo veikimą savo gyvenimuose, tačiau nuo ko pradėti? Kaip išmokti pasitikėti Dievu? Iš savo gyvenimo pastebėjau, kad Dievas dažnai manęs prašo pasitikėti Juo mažuose dalykuose, kad vėliau mokėčiau Juo pasitikėti...
Jėzus Kristus: Ar būti žmogumi yra blogai?
Jeigu aš dabar tavęs paklausčiau, ar būti žmogumi yra geras dalykas, ką tu atsakytum? Ar tu asocijuoji žmogiškumą ir kūniškumą su gerais ar blogais dalykais? Ar tu tiki, kad kūnas yra viso blogio šaknis? Yra žmonių, kurie eina į kraštutinumus mokydami, kad viskas,...
Jėzus Kristus: nusižemino dėl tavęs
„Būkito tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus, kuris esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu, bet apiplešė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki...
Jėzus Kristus: Dievas tarp mūsų
„Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa <...> Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp...
