Po vakarienės šnekučiavausi su Petru, kai suskambo telefonas. Devyniasdešimtmetis sunkiai girdintis ir beveik nematantis senelis atsikėlė ir nuskubėjo atsiliepti. Pokalbis truko vos porą minučių. Nedaug žodžių buvo ištarta, bet girdėjau patį svarbiausią pokalbio gale: „Myliu“.
Netrukus mano pašnekovas sugrįžo. “Mano dukra skambino. Ji man skambina kiekvieną dieną- ryte ir vakare.“ Jo žodžius pakeitė kelios sekundės tylos. „Aš dar turiu du sūnus,“- tęsė Petras, „bet jie pasirodo tik vieną kartą per metus- per mano gimtadienį“. Šis paprastai santūrus ir per daug neatviraujantis vyras taip pat pridėjo: „Skauda širdį dėl to…“
Man buvo gaila šio vienišo senelio, kurio net jo sūnūs neaplanko ir nepaskambina. Tačiau man tai priminė vieną tiesą. Tiek daug iš mūsų gyvena savo gyvenimus net nepagalvodami, kad Dievas yra mūsų mylintis Tėvas, kuris nuolat trokšta bendrauti su mumis. Jis nėra vienišas, nes Dievui nieko netrūksta. Tačiau Jis mus be galo myli. Jis mus sukūrė. Jis mumis rūpinasi. Jis nori bendrauti su mumis.
O mes kaip tie sūnūs gyvenam savo gyvenimus, prisimindami Dievą tik retkarčiais- kai mums patogu arba kai „reikia“. Kai kurie iš mūsų Jį prisimena tik per Kalėdas ir Velykas. Kiti vieną kartą per savaitę. Tokiu savo elgesiu mes skaudiname Dievą. Jis nori artimų santykių. Jis laukia mūsų kievieną dieną, kada gi mes skirsime Jam laiko?
Būkime kaip šio senelio dukra. Bendraukime su Dievu kasdien. Prisiminkime Jį dienos eigoje. Iš pradžių gal tai nesijaus labai natūralu, bet viskam reikia laiko. Prižadu, kad greitai bendraudama su Dievu pasijausi kaip namie , ir jūsų trumpi pokalbiai taps ilgais pašnekesiais. Jis laukia tavęs kasdien.
Tėve,
Dėkoju Tau už meilę, kurios aš net negaliu pilnai suvokti. Atsiprašau, kad kartais aš per daug užimta savo gyvenimu ir neskiriu tau tiek laiko, kiek turėčiau. Padėk man turėti teisingus prioritetus savo gyvenime. Aš myliu tave, Dieve, ir noriu bendrauti su Tavimi. Dienos bėgyje primink man apie save. Siųsk situacijų, kurios nukreiptų mano akis į Tave. Ačiū, kad aš galiu vadintis Tavo dukra.
Amen.
Ar tu bandai gražiai atrodyti prieš Dievą?
Ar kada net nesusimąstydama padarei išvadas apie žmogų vien tik pagal tai, kaip jis ar ji atrodė? Ar kada troleibuse, mokykloje ar net bažnyčioje vos žvilgtelėjusi į žmogų nusprendei, kad tau jis/ji patinka arba nepatinka ir kad norėtum arba nenorėtum draugauti...
Kodėl Dievas neišgelbsti visų žmonių iš karto?
Neseniai vienas pažįstamas manęs paklausė: "Kodėl Jėzus išgydydavo po vieną aklą ar luošą žmogų? Kodėl Jis neišgydydavo jų visų iš karto?" Iš pradžių nelabai žinojau, kaip atsakyt, bet po to sumąsčiau, kad gal dėl to, jog Dievui rūpi kiekvienas žmogus...
Ar demonai tave pažįsta?
Straipsnio pavadinimas gal ir skamba kraupiai, bet apie šią temą jau ilgokai galvojau. Neseniai su SJ merginomis skaitėme Apaštalų darbus, ir kai vėl perskaičiau 19 skyrių, nusprendžiau, kad laikas apie tai parašyti. Nors žinau, kad kai kurioms iš jūsų galbūt...
Kuo tau svarbi Jėzaus dievybė?
Prieš pradedant kalbėti apie erezijas, kurios supo paslaptingą Dievo įsikūnijimą, noriu paminėti, kuo mums svarbi Jėzaus dievybė. Kodėl kažkoks kitas žmogus- vienas iš mūsų- negalėjo mūsų išgelbėti? Kodėl tai turėjo būti Dievas-Žmogus? Visų pirma, tai dėl to,...
Iš kur mes žinome, kad Jėzus buvo Dievas?
Ar tau kada iškilo klausimas, kodėl žydai taip dažnai kėsinosi į Jėzaus gyvybę Jo tarnystės metu? Pastaruoju metu manęs to labai dažnai klausia. Viena iš priežasčių buvo ta, kad Jis save vadino Dievo Sūnumi, o tai yra tas pats, kas sakyti, jog esi Dievas. Žydų...
Kuo tau svarbi Jėzaus žmogiška prigimtis?
Jėzus be nuodėmės prisiėmė mūsų žmogišką prigimtį ir savo gyvenime, mirtyje bei prisikėlime išgydė mūsų žmogiškumą bei sutaikino mus su Dievu! Šioje vartotojiškoje kultūroje mes esame pripratusios prie mąstymo: "O kokia man iš to nauda?" Nors Dievas mums rodo...
