
Po vakarienės šnekučiavausi su Petru, kai suskambo telefonas. Devyniasdešimtmetis sunkiai girdintis ir beveik nematantis senelis atsikėlė ir nuskubėjo atsiliepti. Pokalbis truko vos porą minučių. Nedaug žodžių buvo ištarta, bet girdėjau patį svarbiausią pokalbio gale: „Myliu“.
Netrukus mano pašnekovas sugrįžo. “Mano dukra skambino. Ji man skambina kiekvieną dieną- ryte ir vakare.“ Jo žodžius pakeitė kelios sekundės tylos. „Aš dar turiu du sūnus,“- tęsė Petras, „bet jie pasirodo tik vieną kartą per metus- per mano gimtadienį“. Šis paprastai santūrus ir per daug neatviraujantis vyras taip pat pridėjo: „Skauda širdį dėl to…“
Man buvo gaila šio vienišo senelio, kurio net jo sūnūs neaplanko ir nepaskambina. Tačiau man tai priminė vieną tiesą. Tiek daug iš mūsų gyvena savo gyvenimus net nepagalvodami, kad Dievas yra mūsų mylintis Tėvas, kuris nuolat trokšta bendrauti su mumis. Jis nėra vienišas, nes Dievui nieko netrūksta. Tačiau Jis mus be galo myli. Jis mus sukūrė. Jis mumis rūpinasi. Jis nori bendrauti su mumis.
O mes kaip tie sūnūs gyvenam savo gyvenimus, prisimindami Dievą tik retkarčiais- kai mums patogu arba kai „reikia“. Kai kurie iš mūsų Jį prisimena tik per Kalėdas ir Velykas. Kiti vieną kartą per savaitę. Tokiu savo elgesiu mes skaudiname Dievą. Jis nori artimų santykių. Jis laukia mūsų kievieną dieną, kada gi mes skirsime Jam laiko?
Būkime kaip šio senelio dukra. Bendraukime su Dievu kasdien. Prisiminkime Jį dienos eigoje. Iš pradžių gal tai nesijaus labai natūralu, bet viskam reikia laiko. Prižadu, kad greitai bendraudama su Dievu pasijausi kaip namie , ir jūsų trumpi pokalbiai taps ilgais pašnekesiais. Jis laukia tavęs kasdien.
Tėve,
Dėkoju Tau už meilę, kurios aš net negaliu pilnai suvokti. Atsiprašau, kad kartais aš per daug užimta savo gyvenimu ir neskiriu tau tiek laiko, kiek turėčiau. Padėk man turėti teisingus prioritetus savo gyvenime. Aš myliu tave, Dieve, ir noriu bendrauti su Tavimi. Dienos bėgyje primink man apie save. Siųsk situacijų, kurios nukreiptų mano akis į Tave. Ačiū, kad aš galiu vadintis Tavo dukra.
Amen.

Ką Dievas galvoja apie tavo klaidas?
Ar tu kada nors suklydai? Žinoma, juk mes visi klystame. Vienų klaidos mažesnės, kitų didesnės. Vienų klaidos lieka nepastebėtos, apie kitų klaidas kalba visas pasaulis. Bet ką Dievas galvoja apie mūsų klaidas? Ne! Žvelgdamas į mus Jis šypsosi,...

Kaip valgydama tu vis tiek gali badauti?
Nors aš stengiuosi sveikai maitintis, kartais negaliu susivaldyti ir suvalgau per daug šokolado. Ir kai sakau „per daug“, tai tikrai reiškia „per daug“. Dievas mūsų kūnus sukūrė taip, kad jiems reikia tam tikrų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurie jiems...

Kas tu esi Kristuje?
"Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, Jis atmokėjo man pagal mano rankų švarumą" (Psalmė 18:20) Ar kartais jautiesi taip lyg tu nebūtum verta Dievo palaiminimų? Ar šėtonas tau kužda į ausį, jog tu neverta atsakymų į maldas? Ar šėtonas tau meluoja, jog tu...

Iš kur man žinoti, kad Dievas egzistuoja?
Ar kada nors girdėjai kažką kalbant apie Dievą taip lyg Jis būtų to žmogaus geriausias Draugas? Galbūt tau buvo sunku tai įsivaiduoti, nes kartais tu abejoji, ar Dievas tikrai egzistuoja. Jei tau iškyla tokios abejonės, tuomet ši mūsų diskusija tau padės jas...

Įžanga
Mes esame sukūrtos pagal Dievo atvaizdą. Mes esame Dievo kūriniai. Ir tam, kad sužinotume, kas yra kūrinys, mums pirmiausia reikia sužinoti, kas yra mūsų Kūrėjas. Dievas žmonijai save apreiškė dviem būdais: per savo užrašytą Žodį-Bibliją- ir per įsikūnijusį...
