Praeitą kartą mes išmokome, kad Biblija yra užrašytas Dievo žodis. Tačiau ji nenukrito iš dangaus. Taigi, iš kur atsirado Biblija? Džiaugiuosi, kad paklausei, nes tai yra vienas iš klausimų, į kuriuos aš žinau atsakymą!

Dievas naudojo žmones savo žodžiui užrašyti

40 skirtingų žmonių prisidėjo prie Biblijos užrašymo. Jeigu žmonės užrašė Dievo Žodį, tai kodėl tada jis vadinamas Dievo Žodžiu? Dar vienas geras klausimas! Galbūt girdėjai pamokslininkus mokant, kad Biblija yra Dievo įkvėpta. Jų mokymas yra paremtas eilute iš 2 laiško Timotiejui:

„Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir

naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui“ (3:16).

Šventoji Dvasia naudojo žmogiškus Šventojo Rašto autorius ir tai, ką jie užrašė, buvo pačio Dievo žodžiai. (Patys autoriai nebuvo Dievo įkvėpti, bet tai, ką jie užrašė, yra Dievo įkvėpta.)

Nors yra skirtingų nuomonių, kiek Dievo žodžio yra įkvėpta, mes susitelksime ties požiūriu, kuris vienintelis gali būti paremtas Dievo žodžiu- kiekvienas žodis, esantis Biblijoje, yra įkvėptas.

Toks požiūris yra vadinamas „visiškas žodinis įkvėpimas“. Kai kurie tiki, jog tik idėjos ar mokymas apie religiją yra įkvėpta Bilijoje, tačiau pati Biblija aiškiai moko, jog kiekvienas žodis, kiekviena Šventojo Rašto dalis yra įkvėpta.

2 Petro 1:21 mokoma, jog nors Dievas naudojo skirtingų charakterių, amžių, specialybių žmones, kiekvienas žodis, kurį jie užrašė, buvo Dievo įkvėptas:

„nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia,

bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės.“

Tai, kad jie kiekvienas naudojo savitą rašymo stilių, parodo, jog Dievas jiems nediktavo kiekvieno žodžio, bet per Šventąją Dvasią davė mintis ir supratimą užrašyti tai, ką Dievas norėjo.

Biblijoje yra daugybė eilučių, patvirtinančiu, jog joje esantys žodžiai yra iš Dievo.

Senajame Testamente yra daugiau nei 400 kartų parašyta: „Taip sako/kalba Viešpats…“ (Išėjimo 4:22; Jozuės 24:2; 2 Samuelio 7:5).

Jėzus, būdamas žemėje, naudojo citatas ir minėjo įvykius užrašytus Senajame Testamente, tuo patvirtindamas, jog Senasis Testamentas yra Dievo žodis (Mato 12:5; Mato 26:56; Luko 24:44; Jono 10:34).

Jėzus taip pat patvirtino visišką žodinį įkvėpimą:

“Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys“

(Mato 5:17-18)

Kai Jėzus pakilo į dangų po prisikėlimo, Jis toliau mokė žmones per savo apaštalus. Jis netgi prižadėjo jiems, jog Šventoji Dvasia jiems primins viską, ką Jis juos mokė, būdamas žemėje:

“Šventoji Dvasia, kurią mano Tėvas atsiųsi,- mokys jus visko ir viską primins, ką jums sakiau”

(Jono 14:26)

Tu tikriausiai žinai, jog didelė Naujojo Testamento dalis yra sudaryta iš Pauliaus laiškų. Bet ar žinojai, kad apaštalas Petras savo laiške rašė, jog apaštalo Pauliaus laiškai yra Dievo žodis (2 Petro 3:16)?

Galbūt tu svarstai, ar kiekviena Biblija yra įkvėpta. Atsakymas galbūt šiek tiek nustebins tave, taip kaip tai nustebino mane.

Tik Šventojo Rašto originalai buvo įkvėpti, o ne mūsų lietuviška Biblija. Ar tai reiškia, kad mūsų Biblijos yra neteisingos? Ne.

Mokslininkai ir tyrinėtojai sunkiai dirba bandydami kuo tiksliau atkurti išlikusius Šventojo Rašto rankraščius, ir tuomet vertėjai stengiasi kuo tiksliau tai išversti į kitas kalbas.

Taigi mūsų Biblija yra tokia, kokią Dievas mums išsaugojo, ir Jis nori, kad mes ją skaitytume ir studijuotume.

Tikriausiai perskaičius šį straipsnį tau iškilo keletas klausimų: iš kur žmonės žinojo, kokios knygos yra Dievo įkvėptos? Kodėl Biblijoje yra Naujasis ir Senasis Testamentas? Į šiuos klausimus bandysime atsakyti kitą kartą.