Kai guldžiau savo dukrą į lovą ir priklaupiau pasimelsti su ja, akies kampučiu pamačiau jos dienoraščio įrašą. Vos prieš kelias valandas sulaukiau skambučio iš ligoninės, patvirtinusio, jog aš turiu krūties vėžį, kuris yra agresyvus, ir reikės dvigubos mastektomijos.

Mano širdis jau ir taip pulsavo baime. Bet dabar, skaitant savo dukros dienoraščio, kuris guli atverstas ant grindų, įrašą, mano protą užpuolė nauji nerimavimai ir „o kas jeigu…“ .

Kas bus jeigu aš neišgyvensiu ir negalėsiu užauginti savo keturių vaikų? Kas bus jeigu Steve nesugebės būti vienišas tėtis? Kas bus jeigu mano vaikai atitols nuo Dievo, nes jausis Jo palikti? Kas bus jeigu aš neišgyvensiu pakankamai ilgai pamatyti savo anūkų?

Visiškoje neviltyje aš paskambinau savo mentorei ieškodama paguodos. Po to kai pasimeldėme kartu telefonu, Linda pasidalino idėja, kurios, atvirai kalbant, aš visai nesitikėjau. „Becky, kodėl tau nepabandžius skirti Dievui 20 minučių garbinant Jį kiekvieną dieną, ateinančias penkias dienas?“ Aš buvau įsitikinus, kad ji juokauja!

Juk man ką tik buvo diagnozuotas vėžys. Už dešimt dienų man bus atlikta mastektomija. Aš visai nesijaučiau norinti šokinėti ir šaukti „Aleliuja!“. Tačiau Linda paaiškino, jog ji neprašo manęs garbinti Dievą už vėžį, ji prašo garbinti Dievą už tai, kas Jis yra virš vėžio.

Po vidinės minčių kovos, aš nusprendžiau pabandyti. Šiaip ar taip, ką aš galiu prarasti?

Per ateinančias penkias dienas tai, ką aš patyriau, buvo taip gilu, jog tai visam laikui pakeitė mane kaip žmogų ir mamą! Aš pradėjau grynai iš paklusnumo, visai nesijausdama dėkinga.

Pradėjau garbinti Dievą pagal Jo vardus ir savybes, pradedant raide „A“.

Dieve, Tu esi Pateptasis (Anointed One), tas, kuris gelbsti ir apsaugo. Dieve, tavo darbai yra stulbinantys (Awesome) ir Tu tikrai esi nuostabus.

Kai aš tai dariau, Šventoji Dvasia pradėjo veikti mano prote. Ji pradėjo stumti tiesą, kurią aš naudojau garbindama Dievą, iš mano proto į mano širdį. Tos 20 minučių tiesiog prabėgo.

Kitą dieną aš garbinau Dievą naudojant Jėzaus „Aš esu“  teiginius.

Viešpatie, aš garbinu Tave, nes Tu esi Gerasis Ganytojas. Tu prižadi atgaivinti mano sielą net ir tada, kai aš bijau. Viešpatie Jėzau, aš garbinu Tave, nes Tu esi pasaulio šviesa. Nors mano pasaulis dabar atrodo tamsus, Tu esi pasaulio šviesa.

Vėlgi 20 minučių prabėgo nejučia.

Trečią dieną aš klausiausi garbinimo giesmių ir leidau joms įkvėpti ir nukreipti mano garbinimą.

Po tų penkių dienų aš toliau garbinau Dievą kiekvieną dieną. Dievo artumas tapo dar artimesnis ir Jis palaipsniui nutildė mano baimes. Aš nežinojau, ar mano vėžys bus išgydytas, bet aš iš naujo pamilau Jėzų.

Laikui bėgant aš keičiausi. Aš vis mažiau nerimavau ir turėjau daugiau ramybės negu bet kada anksčiau. Aš patyriau Dievo meilę ir Jo buvimą naujai ir troškau Jo dar labiau.

Psalmininkas Dovyas rašė: „Šlovinsiu Viešpatį visada; nuolat girsiu Jį savo lūpomis“ (Psalmių 34:1). Kai mes išdrįstame garbinti Dievą nepaisant mūsų gyvenimo aplinkybių, danguje įvyksta pokyčiai.

Mūsų akys pakyla nuo mūsų problemų į Visagalį Problemų Sprendėją. Tvirtovės sugriaunamos, nuodėmės perduotos iš kartos į kartą yra nutraukiamos ir pergalė yra mūsų rankose. Aš negaliu to paaiškinti. Aš tiesiog žinau, kad taip yra.

Per paskutinius penkiolika metų aš kievieną dieną skiriu bent 20 minučių Dievo garbinimui ir matau kaip Dievas daro neįtikėtinus dalykus mūsų šeimoje. Labiau nei bet kada aš esu įsitikinus, jog Dievo garbinimas yra paslaptis, padedanti pakeisti šeimas.

Kiekviena tarnystė ir gyvenimas dėl Dievo turi turėti tvirtą pagrindą. Žinoma, tas pagrindas yra Dievas, bet mūsų santykiai su Juo taip pat yra svarbūs. Taigi aš paklausiau Becky keleto klausimų, kurie tau padės suprasti ant kokio pagrindo ji stovi ir galbūt tai įkvėps tave sekti ne tik jos pavyzdžiu, bet ir Kristumi.