Straipsnio pavadinimas gal ir skamba kraupiai, bet apie šią temą jau ilgokai galvojau. Neseniai su SJ merginomis skaitėme Apaštalų darbus, ir kai vėl perskaičiau 19 skyrių, nusprendžiau, kad laikas apie tai parašyti.
Nors žinau, kad kai kurioms iš jūsų galbūt sunkiau tikėti demonų egzistavimu negu Dievo egzistavimu, tačiau aš rašysiu su prielaida, kad mes visos tikim, jog demonai egzistuoja. Per Bibliją Dievas mums apreiškė save, tačiau taip pat matome, kad Jis mini ir blogio dvasines jėgas. Taigi galime daryti išvadą, jog mums svarbu žinoti, kad demonai egzistuoja.
Jeigu abejoji demonų egzistavimu, paskaityk evangelijas ir pamatysi, kaip dažnai jie yra minimi. Jeigu mes užsimerksime ir apsimesime, kad jie neegzistuoja, realybė nepasikeis- demonai neišnyks, mums paprasčiausiai bus sunkiau suprasti aplink mus vykstančius dalykus. Aš mėgstu sakyti, kad viskas, kas vyksta fiziniame pasaulyje, yra pasekmė to, kas vyksta dvasiniame pasaulyje.
Ar aš galvoju, kad yra pasaulis, kurio mes nematome? Taip. Gyvenant civilizuotose šalyse mums sunkiau atpažinti dvasinių jėgų veiklą, tačiau primityviose pasaulio vietose dvasinė veikla ne tik yra matoma daug aiškiau, bet taip pat ji yra labiau sureikšminama. Apaštalas Paulius mus perspėjo:
„mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis“
(Efeziečiams 6:12)
Jeigu skirsime šiek tiek laiko pagalvoti, mes pastebėsime, kad šėtono veikla yra matoma net ir mūsų pasaulio dalyje. Tik pagalvok apie fizinį, seksualinį ir emocinį smurtą, kurį kasdien patiria tiek daug vaikų ir suaugusių. Pagalvok apie alkoholį, kurio per daug išgėrus žmogus savęs nebevaldo ir tampa geru įrankiu blogio rankose. O kaip dėl paleistuvystės ir santuokos nevertinimo, kuriais gadinamas Dievo atvaizdas? Išdavystės, keršto ir apgaulės?
Aš asmeniškai nebuvau susidūrus su matomais ar girdimais demonais, tačiau pažįstu pastorių, kuris turėjo daug progų padėti žmonėms, kovojantiems su demonais. Man įstrigo jo pastebėjimas, kad demonai atpažįsta stiprius krikščionis ir prisibijo jų.
Demonai bijo prisiartinti prie krikščionio, kuris vaikšto tiesoje, yra užtikrintas savo išgelbėjimu, skaito Dievo Žodį ir nuolatos meldžiasi. Krikščionio, kuris žino, kas jis yra Kristuje, ir supranta savo pergalingą poziciją Kristuje.
Tai nereiškia, kad stipriems krikščionims neatsitinka nieko blogo, ar kad jie nepatiria dvasinių atakų. Priešingai. Pagalvok apie Jobą. Jis tvirtai tikėjo Dievu, ir Dievas vis tiek leido šėtonui jį atakuoti. Demonai pažįsta ir bijo tvirtų krikščionių, nes žino, kad juos daug sunkiau įveikti.
Jie taip pat pažįsta ir bijo tvirtų krikščionių, nes jie žino, kad tokie krikščionys yra jiems pavojingi. Demonai mato, kad krikščionių daromas darbas stato Dievo karalystę ir griauna blogio. Taigi jie atakuoja tokius krikščionis, tikėdamiesi sustabdyti jų darbą ir užkirsti jiems kelią. Apaštalų darbų 19:15 parašyta:
„Bet piktoji dvasia jiems atsakė: ‘Pažįstų Jėzų ir žinau Paulių. O kas jūs esate?‘“
Piktoji Dvasia labai gerai žinojo Jėzų, Dievo Sūnų. Jie taip pat žinojo apaštalą Paulių, kuris ne tik buvo tvirtas krikščionis, bet dar ir darė daug žalos blogio karalystei. Paulius griovė šėtono darbą skelbdamas tiesą ir išgelbėjimą žmonėms. Demonai negalėjo nepastebėti tokio žmogaus. Jėzaus vardu Paulius išvarinėdavo demonus iš apsėstų žmonių. Šetono melus pakeisdavo Dievo tiesa. Jis buvo stipresnis už demonus, ir jie tai žinojo.
Tačiau demonai nežinojo kunigo Skėvo septynių sūnų, kuriems šis klausimas yra skirtas (Apaštalų darbų 19:13-17). Kodėl jie jų nepažinojo? Skėvo sūnus nebuvo krikščionys, taigi jie neturėjo Kristaus Dvasios ir jėgos savyje. Jie neturėjo per Kristų mums duotų ginklų (Efeziečiams 6:14-18). Jie bandė apsimesti turį tą galią, tačiau pasirodo, kad ne taip lengva apmulkinti demonus. Piktoji dvasia juos užpuolė ir „nugalėjo su tokia jėga, kad jie nuogi ir sužaloti išbėgo iš namų“ (Apaštalų darbų 19:16).
Ar žinai, kad kiekvienas krikščionis yra stipresnis už demonus? Krikščionis savyje turi Šventąją Dvasią- patį Dievą. Jonas drąsino tikinčiuosius, rašydamas:
„Jūs esate iš Dievo, vaikeliai, ir nugalėjote juos, nes Tas, kuris jumyse, didesnis už tą, kuris pasaulyje“
(1 Jono 4:4)
Efeziečiams laiške parašyta, kad, kai Dievas prikėlė Jėzų iš numirusių, Jis pasodino Jį „aukščiau už kievieną vardą, tariamą ne tik šiame amžiuje, bet ir būsimajame, ir visa paklojo po Jo kojomis, o Jį patį pastatė viršum visko” (1:21-22). Ir tie, kurie yra Kristuje, sėdi ten kartu su Juo. Visos blogio jėgos yra po jų kojomis.
Taigi klausimas tau- ar demonai tave pažįsta? Ar tu priklausai Kristui ir turi Jo jėgą? Ar iš tavo gyvenimo matosi, kad tu suvoki, ką reiškia būti krikščione, ir gyventi pergalingą gyvenimą? Ar demonai bijo tavęs, o gal tu jų bijai?
Jeigu tu neturi išgelbėjimo Kristuje, arba jeigu esi išgelbėta, bet gyveni tikėdama melais (tai gali būti dėl įvairių priežasčių- galbūt tavo gyvenimo patirtis suformavo neteisingą mąstymą, arba tu nežinai tiesos, kuria gali atremti šėtono melus, o gal tu neturi artimų santykių su Dievu), tuomet tikriausiai demonai tavęs nebijo. Tu esi lengviau pažeidžiama.
Nenusivilk ir neišsigąsk. Dievas dosniai teikia išgelbėjimą tiems, kurie su tikėjimu pas Jį ateina. Jis taip pat kantriai mokina tikinčiuosius savo tiesos, ir kaip ją naudoti dvasinėje kelionėje. Sukurta Jam tarnystė yra puiki vieta su kitomis merginomis geriau suprasti tą tiesą ir pasiruošti pergalingui gyvenimui.
Jeigu demonai žino tavo vardą, nes tu žinai tiesą ir gyveni pagal ją, pasidalink ta tiesa su kitais. Padėk tiems, kuriems žūtbūt reikia tos tiesos. Jono evangelijoje parašyta, kad „tiesa padarys jus laisvus“ (8:32). Tiek daug žmonių gyvena nelaisvėje, nes niekas su jais nepasidalina tiesa…
Taigi kokioje situacijoje bebūtum, išdrįsk prisijungti prie mūsų. Eikime šioje kelionėje kartu. Ne retai gyvenime mes taip įsipainiojame į šėtono melus, kad net nebegalime atskirti, kas yra tiesa. Tačiau tam mes turime viena kitą. Mes galime su meile viena kitai kalbėti tiesą ir priminti ją tiek kartų, kiek reikės, kad vėl ja patikėtume ir taptume laisvos.
Ką dar laikai savo rankose?
Kai išsiaiškiname, kodėl mes turėtume pasitikėti Dievu („Dieve, kas tu esi, ir kodėl aš turėčiau pasitikėti Tavimi?“), antras žingsnis, kurį turime žengti, yra pavesti Dievui save ir viską, ką turime. Tikriausiai žinai istoriją iš Senojo Testamento, kurioje...
Dieve, kas Tu esi, ir kodėl aš turėčiau tavimi pasitikėti?
Nors aš ir girdėjau posakį "Venintelis dalykas, kuris nesikeičia, yra pats pokytis", man vis tiek labai nepatinka nepastovumas ir nežinomybė, kurie yra neišvengiami su pokyčiais. Yra žmonių, kurie negalėtų gyventi be nuolatinio streso ir adrenalino, ...
Kodėl mums svarbu žinoti Dievo vardus?
Šiandieninėje kultūroje vardas daug nereiškia. Mes jį paprasčiausiai naudojame atpažinti žmones, vietas ir įvairius dalykus. Tačiau Hebrajų kultūroje vardai turėjo ne tik simbolinę reikšmę, bet dažnai buvo glaudžiai susiję su žmogaus gyvenimu, jo reputacija,...
Kas yra mano gyvenimo autoritetas?
Ar tavo gyvenime yra žmonių, kurių nuomonė tau yra svarbi? Žmonių, kuriuos tu gerbi? Jei tavo atsakymas yra „taip“, tuomet tu tikriausiai tuos žmones pavadintum autoritetais tavo gyvenime. Šiandien aš noriu pasidalinti su tavimi vienu iš mano autoritetų. Tai...
Iš ko sudaryta Biblija?
Jeigu bent kartą vartei Bibliją, tikriausiai pastebėjai, kad ji yra padalinta į dvi nevienodas dalis. Ar kada nors tau iškilo klausimas, kodėl yra dvi dalys, ir ką reiškia jų pavadinimai? Bibliją sudaro du testamentai (sandoros)- Naujasis ir Senasis. Senajame...
Iš kur atsirado Biblija? (Ar ji nukrito iš dangaus?)
Praeitą kartą mes išmokome, kad Biblija yra užrašytas Dievo žodis. Tačiau ji nenukrito iš dangaus. Taigi, iš kur atsirado Biblija? Džiaugiuosi, kad paklausei, nes tai yra vienas iš klausimų, į kuriuos aš žinau atsakymą! Dievas naudojo žmones savo žodžiui...